muštinis

2 muštìnis, -ė adj. (2), muštinỹs, -ė̃ (3^b) 1. K darytas mušant, daužant, kalant: Sklimbstelėms supjausto meisą, išmuša, kepa, ir yr muštinė̃ meisa Ggr. Sausgyslė atplėšiama nuo savo prisitvirtinimo vietos, pasidarius plėštinei ar muštinei žaizdai rš. Muštìnis dorelis J. Dovanokite seselei vis aukselio sidabrėlio, vis muštiniais dolerėliais (d.) Mrj. Užmokėsiu ... muštìniais dorelaičiais JD51. Ai, skamba, aida jo pentinėliai, muštinės kamanėlės JV494. 2. plūktinis, drėbtinis: Mūsų diendaržis muštìnis – iš molio muštas Jnšk. Molio numuštas pečius muštinỹs vadinos Šts. Muštìnis pečius tris trobas parstovi J. Krosnis ne muštìnė, kaip pirma, bet iš žalių plytų MTtIV147. Neverk, sesele, neverk, jaunoji, mes tave atlankysim: žiemužę važiu, bėru žirgeliu, muštiniu vieškelėliu LTR(Nm). 3. pagražintas mušte atmuštu, atspaustu raštu: Kuparai, kurie buvo dekoruojami ne teptuku, bet trafaretiniu būdu, štampais, buvo vadinami muštiniais rš. Muštinio kuparo priekį ir dangtį išpuošia smulkučiais raštais, kartais pagražina ir jo šonus rš. 4. vejamas su muštuvu; kietai sumuštas: Muštinės virvės Lkv. Muštiniai šniūrai stipresni Šv. 5. pritaikytas užmušti, užmušantis: Muštìniai slastai užmušė pilką pelę Mšk. Muštìnės slasnos Ėr. 6. austas dvinytiškai, be rašto: Moterys dar ryšėjo lininėmis muštinėmis skaromis rš. 7. dengtas šiaudų ražais žemyn (apie stogą): Muštinỹs stogas, jei ilginių varpos aukštyn, o skleistinys – jei varpos žemyn Šts. Stogas muštinỹs yr žemražys, o skleistinys – žemvarpis Tl. 8. apmuštas, aptrauktas: Užsivilkau tuos muštinius kailinius Jnšk. 9. tam tikru būdu susiūtas (apie siūlę): Muštinė̃ siūlė paltams nugaroj yr ančlenkta siūlė Šts. Muštinė̃, arba numuštinė, siūlė – kad numuš ant šalies Trš.